BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Rudeninis HNW derlius

Po rudens bulviakasio ant muzikinio vaišių stalo radosi ne bulvių, bet Harsh noise wall (HNW) masyvių luitų. Vieni įrašai senesni ir jau morališkai gal kiek nukeliavę anapilin, kiti gi – šviežesni, dar tik garuojantys siauruose internetinės ,,promoucijos” kanaluose. Šie atkasimai ir naujai užderėję vaisiai byloja, kad nors HNW, kaip fenomenas, jau šiek tiek išsikvėpęs, aptrupėjęs nuo vienadienių projektų ir atlikėjų, tačiau vis dar pakankamai gajus noise undergrounde. Be veteranų-patriarchų, nešančių sunkų sienos kryžių, tokių kaip nepailstantis filosofas-mizantropas VOMIR, mėsingasis DEAD BODY COLLECTION, šaltasis išlaikytasis SMRZNIK ir k.t., randasi ir kitų, naujų veidų. Laikas parodys, ar šie veikėjai ilgam stabtelėjo stotelėje, kurioje vežama tik į vieną pusę ir visąlaik vienodu greičiu.

NASCITARI – Simulacro

Nors NASCITARI HNW scenoje sukasi jau bemaž keli metai ir leidinys Simulacro ,,Toxic Industries” leidyklos savo firminiame voke buvo išleistas bemaž prieš kelis metus, šis projektas, mano akimis, tik neseniai prasiskleidė scenoje. Save pozicionuojantis kaip depresyvų savižudį-psichą, šis italas išties skamba kaip kažkas panašaus į jo susikurtą ,,tagą” ,,black funeral static HNW”. Nemažai beprasmių žodžių, tačiau garso bukumu, šiurkštumu ir bekompromisiškumu jis tikrai nekuria iliuzijų laimingu gyvenimu. ,,Simulacro” albume NASCITARI pateikia apie 45 min. visiško monolito, grubaus, netašyto, tamsaus. Man šis leidinys sužadina asociacijas su VOMIR. O tai jau komplimentas.

HEARSE FETISH – The Bound Man

Projektas, taip pat skaičiuojantis jau gal metus, tačiau panašiai kaip ir NASCITARI, pailsus veteranams, HEARSE FETISH tik dabar tapo aktyvesniu undergroundo dalyviu.

Albumas įkvėptas kažkio literatūros kūrinio, kurį aptarti dabar nėra prasmės. Prasmė trumpai drūtai yra ta, kad šis walleris perima tam tikras kūrinio koncepcijas ir ta smaugiančiąja virve ,,padaro” HNW, kuris klausytoją šiame diske smaugia kaip HNW gana dinamiškais gabalais. Tai nėra pats šiurkščiausias ir juolab statiškiausias mano girdėtas HNW leidinys, tačiau malonus šiltas papurvintas tonas garse pasiektas, o ir savotiškas vos vos juntamas minkštumas triukšme išgautas ne ambient noise wall pasibezdėjimais. Albumas tikrai neblogas, bet mintis su CDru įdėti virvės gabalą ne iki galo įgyvendinta – su pusmetrio ilgio virve tikrai nepasikarsi.

BORDEL NOIR – La Nuit Grouille

Iš pradžių VOMIR. Po to GHOST. Dabar BORDEL NOIR. Prancūzija, panašu, su Serbija tampa pagrindiniais HNW vėliavnėšiais pasauliniu mastu.

,,Naujausias prancūzas”, kaip ir jo pirmtakai, taip pat išlaiko savotišką šalies tradiciją – misticizmą ir stiprią kūrybinę koncepciją. Pats gi kol kas scenoje yra incognito, stengiasi sudaryto paslaptingo veikėjo įvaizdį, o savo leidiniuose eksploatuoja katakombų, karstų, mirties tematiką. Reikia pripažinti, ne pati originaliausia ir nenuvalkiočiausia sritis, bet šiam projektui, reikia pripažinti, ji tinka.

La Nuit Grouille leidinys yra išleistas ,,Claustrophilia Records” – leiblo, kuris labai gražiai pateikia savo HNW storo DVD case pavidalu. Mano skoniui, toks įpakavimas dabar yra maloniausias. Yra ką palaikyti rankoje, o ir artworkas didelis. Be įprastinio įpakavimo, kaip priedą leiblas ir autorius prideda keletą kauliukų pojūčiams sustiprinti. Patį leidinį garsine prasme sudaro vienas apie 70 min. kūrinys, kuriame gana gerai derinamas žemas grūmesys ir aukšti traškantys triukšmo sluoksniai. Nesu labai didelis ,,negrūmančio” HNW fanas, tačiau šiame albume prancūzas labai maloniai pateikia aukštų dažnių traškesį, prie jo antrame plane priderindamas žemus dažnius. Man net pačiam buvo nustebimas, kaip gerai tai sueina stengiantis užmigti. Tikrai vienas geresnių pastarųjų metų HNW atradimų.

STURMGESSHUTZ – We destroy

Prancūziški ir Serbiški motyvai sieja šį leidinį. Raudonas artworkas vokelyje – firminis ,,Slow Death Records”, už kurio stovi prancūzas walleris GHOST, atributas, dažniausiai leidžiamas 20 vnt tiražu. Šio minileiblo leidiniai sulaukė labai gerų atsiliepimų, ypač gerai šią undergroundinę DIY produkciją vertino ir gana didelis muzikos apžvalgų tinklalapis ,,Musiquemaschine.com”. Šįkart rankose ne šių metų derliaus, tačiau vis dar naujausias paskutinis 2011 m. serbo STURMGESCHUTZ albumas.

STURMGESCHUTZ žengė į sceną įkvėptas tautiečio DEAD BODY COLLECTION, kaip ir kiti serbai: GIGANT, PLACENTA LYPOSUCTION. Tačiau priešingai nei garsesnis tautieties, STURM’as yra išleidęs bent 10 kartų mažiau leidinių, todėl ir paskutinysis jo ,,We destroy” turi visai kitokį santykinį svorį.

,,We destroy” sudaro 3-ys vienodo ilgumo, apie 15 min., karine tematika persmelkto wallo gabalai. Lyginant šį albumą su prieš tai buvusiu labiau žinomu autoriaus albumu, ,,Untitled recordings 1942” (2010), šis diskas yra tikrai geresnis. Priežastis gana aiški – į skambesį grįžo stiliaus etiketę patvirtinantis elementas ,,harsh”, ko aš pasigedau 2010 m. albume. Apskritai kažkur apie vidurį savo diskografijų, matyt, DBC įtakoti, daugelys wallerių pradėjo flirtuoti su įvairiais traškesiais ir kitais ne visai sieniniais dalykais, juos ,,užloopindami” suktis wallui įprastu valandiniu rimtu ir vadindami tai AMBIENT NOISE WALL. Tačiau tai nebuvo šiurkštu, buka, trūko visa persmelkiančio monolito jausmo, dėl ko tokia formulė neveikė, o priešingai – erzino. Panašu, kad šiame diske STURMGESCHUTZ susiprotėjo ir pateikė tikrai ,,žostkus” trys gabalus klasikiniame wallo stiliuje. Viskas labai paprasta, minimalu, bet kartu ir išsiilgta.

Apskritai Serbijos wallo būklę gerai pateikia neseniai išleista lietuviško leiblo ,,Terror” kasetė ,,Kad te moje čakija ubode”, kurioje visą A pusę užima mano jau minėti serbai. Šiame kontekste STURMGESCHUTZ skamba vos ne geriausiai, lygiuodamasis koja kojon su patriarchu DBC, perspektyviu PLACENTA LYPOSUCTION ir, mano akimis, lenkdamas GIGANT. Tik štai įdomu, ar aptariamas projektas išleis dar leidinių HNW dvasioje, nes nuo 2011 m. rimtų leidinių daugiau nebūta.

Patiko (2)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą